Naujienos

Nuo minties iki knygos: leidyklos, DI ir socialinių tinklų vaidmuo

Aurelija Undžienė – Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės vadovė leidybai, kasdien prisiliečianti prie knygų gimimo proceso. Ji pasidalijo, kuo šiandien gyvena jaunieji autoriai, kokios temos atsispindi jų kūriniuose ir kokią įtaką kūrybai daro dirbtinis intelektas (DI). Aurelija taip pat atskleidė, kodėl leidykla tampa ne tik paslaugos teikėja, bet ir tikra kūrybos partnere. Šiame pokalbyje netrūksta praktinių patarimų ir tiems, kurie stalčiuje jau slepia savo rankraštį.

Kokios temos šiandien dominuoja jaunųjų autorių kūryboje?

Jaunųjų autorių kūryboje šiandien matome labai platų temų spektrą – nuo poezijos, romanų iki asmeninių apmąstymų ir socialinių refleksijų. Nemaža dalis autorių savo kūrybinį kelią pradėjo būtent COVID laikotarpiu, kai atsirado daugiau erdvės sustoti, reflektuoti ir ieškoti saviraiškos formų.

Tačiau šiandien svarbi ne tik tema, bet ir požiūris į patį leidinį. Jaunieji autoriai vis dažniau galvoja ne tik apie tekstą, bet ir apie knygą kaip visumą – jos dizainą, formatą, popierių, pateikimą skaitytojui.

Būtent čia atsiranda leidyklos–spaustuvės vaidmuo. Mūsų patirtis rodo, kad stipriausi projektai gimsta tada, kai autorius turi idėją, o mes padedame ją išgryninti ir profesionaliai įgyvendinti – nuo leidybinės konsultacijos iki galutinio produkto.

Šiandien knygų leidyba tampa vis labiau kompleksiniu procesu – svarbi ne tik kūryba, bet ir kokybiškas jos įgyvendinimas. Todėl jauniesiems autoriams vis dažniau reikalingas ne tik spausdinimo paslaugų teikėjas, bet partneris, kuris padeda jų idėją paversti konkurencingu, estetišku ir rinkai paruoštu leidiniu.

Ar socialiniai tinklai keičia rašymo stilių ir knygų tendencijas?

Socialiniai tinklai neabejotinai keičia rašymo kultūrą. Gyvename greito turinio laikais, todėl natūralu, kad trumpa forma, aiški mintis ir emocinis tikslumas tampa vis svarbesni. Skaitytojo dėmesį šiandien iš tiesų sunkiau išlaikyti – mūsų visų koncentracija yra sumažėjusi, o informacijos kiekis kasdien auga.

Tai atsispindi ir knygose. Pastebime daugiau fragmentiško pasakojimo, trumpesnių tekstų, net tam tikro minimalizmo. Tačiau tai nebūtinai yra minusas – greičiau nauja išraiškos forma. Knyga prisitaiko prie šiuolaikinio skaitytojo, bet kartu išlaiko savo gylį, jei yra tinkamai sukurta.

Įdomu tai, kad socialiniai tinklai tampa ne tik įtakos šaltiniu, bet ir turinio pradžia. Vis dažniau matome leidinius, gimstančius iš skaitmeninio turinio. Vienas tokių pavyzdžių – Sigitos Meškinienės knyga „Kasdienybės postai“, kurią šiais metais spausdinome. Pradžioje buvo planuojama sudėti tik autorės paveikslus, tačiau galutiniame rezultate jie buvo papildyti tekstais iš jos „Facebook“ įrašų. Taip gimė vientisas, estetiškas meno leidinys, kuriame susijungia vaizdas ir tekstas.

Tokie projektai labai aiškiai parodo leidyklos–spaustuvės vaidmenį šiandien. Spauda nebėra tik techninis procesas – tai kūrybinė partnerystė, kur padedame turinį perkelti iš skaitmeninės erdvės į fizinį, apčiuopiamą ir ilgalaikę vertę turintį formatą.

Ar leidžiant knygą naudojami dirbtinio intelekto įrankiai?

Dirbtinis intelektas jau tapo kūrybinio proceso dalimi – tai matome ir dirbdami su autoriais. Vieni jį pasitelkia tekstų redagavimui, struktūravimui, kiti – vizualinei daliai, ypač iliustracijų kūrimui. Tai natūrali technologinė evoliucija, kuri, kaip ir anksčiau atsiradę įrankiai, plečia kūrybos galimybes.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad DI šiandien dažniausiai veikia kaip pagalbinė priemonė, o ne kūrėjas. Autoriaus idėja, balsas, autentiškumas – tai, kas sukuria vertę – išlieka žmogaus rankose. Skaitytojas vis dar ieško tikrumo, patirties ir asmeninio santykio su tekstu.

Turime ir praktinių pavyzdžių. Prieš keletą metų spausdinome Zitos Tallat-Kelpšaitės knygą „Susitikimai Geležinio Vilko mieste“, kur didžioji dalis iliustracijų buvo sukurta pasitelkiant dirbtinį intelektą. Tai rodo, kad DI gali tapti įrankiu, leidžiančiu įgyvendinti vizualiai sudėtingus ar anksčiau sunkiau prieinamus sprendimus.

Tačiau leidybos procese išlieka labai svarbus kokybės filtras. Leidyklos–spaustuvės vaidmuo šiandien – ne tik pagaminti knygą, bet ir padėti atsirinkti, suvaldyti turinį, užtikrinti jo vientisumą ir profesionalų pateikimą.

Galima sakyti, kad DI keičia kūrimo būdus, bet nepakeičia kūrėjo. O knygų leidyboje svarbiausia vis dar išlieka tai, kas buvo svarbu visada – idėja, kokybė ir gebėjimas ją paversti išbaigtu, vertę turinčiu leidiniu.

Nuo ko turėtų pradėti jaunasis rašytojas?

Jei rankraštis jau yra – tai iš tiesų didžiausias žingsnis jau žengtas. Idėja paversta tekstu, o tai dažnai yra sunkiausia proceso dalis. Toliau prasideda ne mažiau svarbus etapas – kaip tą tekstą paversti knyga.

Prieš kreipiantis į leidyklą verta pačiam sau atsakyti į kelis klausimus: kam ši knyga skirta, koks jos formatas, kokio rezultato tikimasi. Tačiau nereikia turėti visų atsakymų – būtent čia prasideda partnerystė.

Mes visada kviečiame jaunuosius autorius konsultacijai. Tai pirmas žingsnis, kuris nieko nekainuoja, bet dažnai padeda labai aiškiai susidėlioti visą leidybos kelią. Aptariame ne tik techninius dalykus – tokius kaip knygos formatas, įrišimas ar popieriaus pasirinkimas – bet ir patį leidinio konceptą, jo pateikimą skaitytojui.

Mūsų tikslas – kad autorius neliktų vienas su savo rankraščiu. Todėl koordinuojame visą procesą: nuo pirmųjų sprendimų iki galutinio produkto. Tai apima konsultacijas, leidybos sprendimus, spaudą, pospaudos darbus ir galutinį paruošimą.

Svarbiausia, kad tarp autoriaus ir leidyklos atsirastų dialogas. Knygos gimsta ne tik iš teksto – jos gimsta iš bendradarbiavimo. Kai autorius atsineša idėją, o mes – patirtį ir technologinį išmanymą, rezultatas tampa ne tik išleista knyga, bet ir kokybiškas, ilgalaikę vertę turintis leidinys.

Su kokiais iššūkiais susiduria kūrėjai?

Daugeliui autorių knygų leidyba vis dar atrodo sudėtingas ir brangus procesas, kupinas nežinomybės – nuo techninių sprendimų iki galutinio rezultato. Dažnai trūksta aiškumo, nuo ko pradėti ir kaip viską suvaldyti.

Būtent čia atsiranda leidyklos–spaustuvės vaidmuo. Mes autorių „paimame už rankos“ ir vedame per visą leidybos kelią – nuo pirmųjų konsultacijų, sąmatos sudarymo iki knygos išspausdinimo ir paruošimo. Tai leidžia kūrėjui susitelkti į turinį, o ne į techninius procesus.

Tačiau svarbu suprasti, kad knygos kelias nesibaigia spaustuvėje. Vien parašyti ir išleisti knygą neužtenka – autorius šiandien tampa ir savo kūrinio ambasadoriumi. Reikia nuoseklaus darbo su komunikacija, auditorijos kūrimu ir ryšio palaikymu su skaitytojais.

Leidyklos vaidmuo šiandien kinta – nuo gamintojo prie partnerio, kuris padeda ne tik išleisti knygą, bet ir priimti sprendimus, kuriančius jos vertę rinkoje.

Ar kiekvienas žmogus gali išleisti knygą?

Taip, šiandien knygą išleisti gali praktiškai kiekvienas – tai nebėra uždara rinka ar tik profesionaliems rašytojams skirta erdvė. Technologiškai ir leidybiškai procesas yra gerokai prieinamesnis nei anksčiau, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi įgyvendinti savo idėjas.

Pastebime ir labai gražią tendenciją – vis dažniau žmonės kreipiasi norėdami įamžinti savo šeimos istorijas: senelių prisiminimus, giminės kelią, asmenines patirtis. Tokios knygos dažnai tampa ne komerciniu produktu, o itin prasminga dovana ir ilgalaikiu palikimu ateities kartoms.

Mitas galbūt slypi ne tame, ar galima išleisti knygą, o kaip ją išleisti kokybiškai. Būtent čia svarbus profesionalus leidybos procesas – nuo idėjos išgryninimo iki galutinio rezultato, kuris turėtų vertę ne tik šiandien, bet ir po daugelio metų.

Ar kiekviena knyga randa savo auditoriją?

Nebūtinai iš karto. Kai kurios knygos pasiekia savo skaitytoją vos pasirodžiusios, kitos – turi „subręsti“. Kartais reikia laiko, kol atsiranda tinkamas kontekstas, nuotaika ar net gyvenimo etapas, kuriame ta knyga tampa aktuali.

Knygos likimas dažnai primena dialogą – ji laukia savo skaitytojo tiek pat, kiek skaitytojas ieško savo knygos. Vienos tampa plačiai matomos, kitos – atrandamos tyliau, bet labai asmeniškai.

Svarbiausia, kad knyga būtų sukurta kokybiškai ir turėtų išliekamąją vertę. Tuomet ji turi visas galimybes būti atrasta – gal šiandien, gal po metų, o gal net po dešimtmečio.

Kas svarbiausia leidžiant knygą – talentas, disciplina ar lėšos?

Šiandien vis labiau populiarėja savilaida – autoriai patys imasi iniciatyvos ir leidžia savo knygas. Tam dažniausiai reikia asmeninių lėšų arba partnerių, kurie prisideda prie leidybos proceso.

Tačiau kalbant apie pačią kūrybą, vien talento tikrai nepakanka. Kur kas svarbesni tampa disciplina, nuoseklus darbas ir gebėjimas tekstą išnešioti iki pabaigos. Knyga nėra vien įkvėpimo momentas – tai procesas, reikalaujantis laiko, struktūros ir kantrybės.

Pastebime, kad panašus modelis veikia ir vizualinės kūrybos srityje – menininkai vis dažniau patys leidžia savo darbų katalogus ar albumus. Šiais metais spausdinome Aistis Mickevičius fotoalbumą „FOTOFILMAI. Sociumas“, kuris buvo išleistas nedideliu, kolekciniu tiražu. Tai puikus pavyzdys, kaip asmeninė iniciatyva, kūryba ir aiški vizija virsta apčiuopiamu leidiniu.

Galiausiai, svarbiausia yra ne viena dedamoji, o jų visuma – idėja, darbas, sprendimai ir profesionalus įgyvendinimas. Būtent tada knyga tampa ne tik išleista, bet ir vertinga.

Ar šiandien knygos leidyba labiau yra investicija,
ar saviraiškos forma?

Tai gali būti ir investicija, ir saviraiškos forma – viskas priklauso nuo autoriaus tikslo.

Vieniems knyga yra labai asmeniškas projektas – būdas išreikšti save, įprasminti patirtis ar palikti kažką po savęs. Tokiais atvejais svarbiausia tampa pats kūrybinis procesas ir rezultatas, turintis emocinę vertę.

Kiti į knygą žiūri strategiškiau – kaip į įrankį savo veiklai stiprinti: kurti asmeninį prekės ženklą, dalintis ekspertinėmis žiniomis ar pasiekti naują auditoriją. Tokiu atveju leidyba tampa investicija, kuri gali grįžti per matomumą, reputaciją ar net pardavimus.

Dažniausiai šie du aspektai susijungia. Knyga prasideda kaip saviraiška, bet, tinkamai įgyvendinta, gali tapti ir ilgalaikę vertę kuriančia investicija.

Ar yra knyga, kuri primena leidyklų darbo svarbą?

Praėjusių metų pabaigoje turėjome galimybę prisidėti prie Deniso Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ leidybos. Tai išskirtinis, net septynerius metus rengtas leidinys, kuriame sluoksnis po sluoksnio atskleidžiamas Kuršių nerijos gamtinis, istorinis ir kultūrinis paveldas.

Tokie projektai labai aiškiai primena, kad knyga nėra tik produktas. Tai – žinių, laiko ir žmogaus atsidavimo rezultatas, kuris išlieka. Ir būtent čia leidyklos vaidmuo tampa prasmingas – padėti tokioms idėjoms įgauti formą, kokybės standartą ir ilgaamžiškumą.

Apskritai, matome, kad spausdinta knyga šiandien vis labiau tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir patirtimi – lėto skaitymo, buvimo su turiniu, dovanos ar net kolekcinio objekto forma. Būtent todėl jos vertė, paradoksaliai, tik auga.